Seniausia grūdų rūšis
Spelta – tai viena seniausių, nuo Biblijos laikų nepakitusi, kviečių rūšis, plačiai žinoma dėl savo žmogaus sveikatą gerinančių savybių. Triticum spelta (lotyniškas šios rūšies pavadinimas) yra kietesnė ir turi žymiai daugiau naudingų maistinių medžiagų nei populiaresni artimi speltų giminaičiai – paprastieji kviečiai. Kai kurie tyrinėtojai speltą laiko motinine paprastųjų kviečių veisle. Pasak jų, spelta – viena pirmųjų „prijaukintų“ grūdinių kultūrų.
Spelta liko nepakitusi nuo senųjų laikų. Šios veislės grūdų „nepalietė“ industrinės agrokultūros verslas, veislų kryžminimas, hibridizavimas ar genetinės modifikacijos – procesai, kurie tampa įprasti kitų grūdinių kultūrų auginime. Dėl šių savybių speltų grūdai Europoje išpopuliarėjo kaip sveiko maisto pagrindas.
Vienas seniausių rašytinių šaltinių, mininčių speltų grūdus – Biblija (Exodus 9:30, Isaiah 28:25, and Ezekiel 4:9). Teigiama, jog spelta buvo auginama Mesopotamijoje (dabartinio Irako teritorija) jau 5000 metų prieš Kristų. Senosioms civilizacijoms keliaujant link vakarų, kartu su jomis populiarėjo ir speltų grūdai. Prieš kiek daugiau nei šimtą metų, spelta „pasiekė“ ir Šiaurės Ameriką – XX a. pirmajame dešimtmetyje JAV teritorijoje speltos buvo nukuliama daugiau nei 600 000 akrų kasmet.
Vis dar „neatrasta“
XX a. pradžioje prasidėjus industrinei revoliucijai, spelta buvo „išstumta“ derlingesnių, šiais laikais plačiau žinomų paprastųjų kviečių. XX a. aštuntajame dešimtmetyje, Šiaurės Amerikoje spelta praktiškai nebebuvo auginama, nes paprastuosius kviečius užauginti ir apdirbti tapo paprasčiau, pigiau ir greičiau. Šiandien, kai vis daugiau žmonių stengiasi rinktis sveikesnius maisto produktus, spelta grįžta į susidomėjimo akiratį.
